gudrininkas

gùdrininkas (-inykas), -ė smob. (1) Kri, gudriniñkas (2) J gudruolis: Iš kur tu toks gùdrinykas atsiradai? Užp. Tu matai, koks gùdrinykas – jo neapgausi, nebijok Grž. Tas buvo pašauktas gùdrinykas Pš. Pasitaiko visokių gudrininkų rš. Vandenyje gyveno gudrininkė guirė Blv.